Saugant šių velionių atminimą ir tausojant Lietuvos gamtą buvo uždegta 1 skaitmeninė žvakė ir pasodintas 1 medžis.

Detalizēta informācija

Pranas Zykus gimė 1874 metų kovo 11 d.  dabartinio Kaišiadorių raj. Darsūniškio parapijos Gegužinio kaime. Gimė neturtingų valstiečių Vinco Zykaus ir Scholastikos Maciulevičiūtės šeimoje. Buvo vyriausias sūnus, bet žemės darbai netraukė. Savarankiškai išmoko skaityti ir rašyti, bet jokios oficialios mokyklos nebaigė.  Nuo pat mažų dienų mėgo piešti ir drožinėti. Darsūniško miestelis  buvo už 8 kilometrų, bet ten praleisdavo visą laisvesnį laiką. Ten susipažino su knygnešiais  ir pats labai jauno amžiaus ėmė nešti iš Rytprūsių knygas, jas platino. Pats savarankiškai išmokęs skaityti ir rašyti  ėmė ir kitus mokyti skaityti ir rašyti, tapo ir daraktoriumi.

Jo meninius gabumus pastebėjo ir  Darsūniškio parapijos klebonas, jam dvidešimtmečiui leido dekoruoti bažnyčią. Pranas Zykus ne tik tapė bažnyčioje, bet ir  išdrožė naudodamas tik peilį iš medžio Darsūniškio pagrindinį altorių, atnaujino skulptūras. Apie tai rašė to meto lietuviška spauda, rašė Darsūniškyje buvęs Liudas Gira, kiek vėliau profesoriai St.Kolupaila, K.Avižonis, o 1940 m.  atvykęs garsusis dailininkas  Žmuidzinavičius aprašė ir fotografavo altorių ir bažnyčios tapybą.  Deja, per 2 pasaulinį karą viskas žuvo- bažnyčia buvo sugriauta ir sudeginta…

Aktyviai dalyvavo spaudoje kaip žurnalistas- rašė straipsnius.

Pranas Zykus įsijungė ir į politinę veiklą : buvo išrinktas kaip Darsūniškio ūkininkų atstovas į Vilniaus Didyjį Seimą  1905 metais. Buvo aktyvus to seimo dalyvis, sakė kalbą, dalyvavo diskusijose.

Po Vilniaus Didžiojo Seimo caro valdžia suaktyvino Prano Zykaus persekiojimą ir gresiant suėmimui  ir įkalinimui- emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas.  Ten dirbo anglių kasylose, vienos avarijos šachtoje metu buvo sužalota koja- visam likusiam gyvenimui liko raišas. Nors vertėsi sunkiai, bet rėmė Lietuvoje  anticarinį judėjimą, siuntė kažkiek pinigų šiai veiklai. Susirašinėjo su daktaru Jonu Basanavičiumi. ( rasti ir saugomi jo laiškai).

Lietuvai 1918 m. atkūrus nepriklausomybę grįžo į Lietuvą, bet kaip bemokslis, turėdamas tik kuklias santaupas- nepriklausomoje  Lietuvoje sau veiklos, darbo ir vietos nerado, todėl po kelių metų vėl išvyksta į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten verčiasi labai sunkiai ir po kelių metų  (1930 m.)  sugrįžta į Lietuvą. Lietuvoje  1932 m. veda Moniką Augustavičiūtę. Gyvena labai vargingai.  Tuo metu , kaip knygnešys ir Vilniaus Didžiojo Seimo narys, kaip daraktorius rūpinasi gauti žemės ir pensiją. Jam skiriama 8 hektarai prastos žemės Pakuonio parapijoje, kiek vėliau skiriama 35 litų pensija.  Ūkininkaiti sekėsi labai sunkiai, turėjo daug skolų.

Vaikų Prano Zykaus šeima nesusilaukė.

1944 metais lapkričio 22 d. Pranas Zykus mirė. Mirties priežastis: apsinuodijo žuvimi, viduriavimas. Palaidotas Pakuonio kapinėse.

Po mirties namas parduotas, asmeniniai daiktai, asmeninis archyvas  iššvaistyti, sunaikinti.

Įamžinimas:

1. Ekspozicija Kaišiadorių rajono muziejuje.

2. V.Krupovieso knyga ,,Erškėčiuotu ir dygliuotu  gyvenimo keliu“

3. Medinis koplytstulpis Darsūniškio miestelyje.

4. Daktarė Aurelija Tamošiūnaitė savo moksliniame darbe ,,Lietuvių kalbos priėmimo pradžia: tarmės ir bendrinės kalbos santykis asmeniniuose laiškuose“  2011 m. išnagrinėjo Prano Zykaus laiškus dr. Jonui Basanavičiui.

5. Ekspozicija Pakuonio pagrindinėje mokykloje.

 

Vytautas Krupoviesas, 2022-02-14