Detaljert informasjon

Kęstutis Čilinskas (1946 m. sausio 8 d. – 2011 m. gegužės 20 d.)

 

Kęstutis Čilinskas buvo advokatas, konstitucinės teisės specialistas, politikas, žmogaus teisių gynėjas ir visuomenės veikėjas, visą gyvenimą siekęs teisingumo ir skaidresnės valstybės.
 

Gimė Šiauliuose, profesinę advokato veiklą pradėjo Joniškyje. Teisės kelią pasirinko vedamas pašaukimo ginti žmones ir jų teisių bei laisvių.

 

Artimieji ir bendražygiai K. Čilinską prisimena kaip ramų, šiltą, dorą ir sąžiningą žmogų, sugebėjusį skleisti ramybę net ir pačių sunkiausių momentų metu. Pats sąmoningai nesiekdamas nei valdžios, nei garbės traukė žmones, kuriems rūpėjo jų bendruomenių klausimai, šalia jo telkėsi inteligentijos atstovai, kuriems “skaudėjo” dėl  Lietuvos ateities.

 

Dar gyvendamas ir advokataudamas Joniškyje dalinosi žiniomis su vyresniųjų klasių moksleiviais, rengdavo viktorinas teisės klausimais, sporto varžybas vaikams, įgyvendino daug kitų gražių iniciatyvų Joniškio bendruomenei. 

 

Labai mėgo gamtą – jūrą, ežerus, mišką. Gyvendamas Vilniuje stengėsi kasdien nuvykti į parką, mišką, dažnai vykdavo į Trakus. Jam patiko judėti, vaikščioti, fotografuoti, tapyti, rašyti, klausyti klasikinės muzikos.

 

Turėjo gilią sampratą apie žmogų, kaip Dievo kūrinį, kuriame kūnas ir dvasia yra tampriai susiję. Dar sovietmečiu, pagal galimybes, domėjosi religijomis, studijavo įvairias kultūras ir stengėsi suprasti Dievo, žmogaus bei kūrinijos prigimtį. 
Jis dažnai vartydavo Platono “Valstybę”, Senekos “Laiškus Lucilijui”, Aristotelio, Vydūno raštus, hinduizmo šventraštį Bhagavad Gitą, Naująjį Testamentą (ypač Jėzaus Kristaus pamokymus).

 

K. Čilinskas mėgo keliauti, ir nors pirmenybę teikė savo krašto miesteliams ir gamtai, iki pat paskutinės gyvenimo dienos svajojo aplankyti Indiją.

 

Artimieji:
Tėvai - Vladislovas Čilinskas (1918-1989), Genovaitė Čilinskienė (1922-2015).
Brolis Eugenijus Čilinskas (gim. 1951 lapkričio 18 d.), sesuo Živilė Barkauskienė (gim. 1961 m. liepos 17 d.).
Žmona Irta Emilija Čilinskienė (gim. 1948 sausio 11 d.), susituokė 1970 m. rugsėjo 26 d.
Vaikai: Rūta (gim. 1971 m. spalio 10 d.), Jūratė (gim. 1975 m. lapkričio 1 d.).
Anūkai: Justas, Vilius, Matas, Aistė, Dovydas.

 

Visuomeninė, profesinė veikla:

 

1991 m. sausio įvykių metu jis tapo vienu svarbiausių Lietuvos derybininkų su sovietine kariuomene, prisidėjęs prie nepriklausomybės apsaugos ir taikos siekio. 

 

Vėliau ėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pareigas, buvo Seimo narys, LR Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto, Etikos ir procedūrų bei Konstitucinės komisijų, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys, dirbo Seimo Žmogaus teisių komiteto patarėju. Buvo Vyriausybės įstatymo iniciatorius. 

 

K. Čilinskas atstovavo Lietuvos vyriausybei siekiant, kad atsikūrusi Lietuvos valstybė turėtų savo diplomatinę atstovybę Briuselyje (Belgija) ir prie NATO. 1991 m. Kanados lietuvių bendruomenės akcijos „Pagalba Lietuvai“ metu buvo surinkta daugiau nei milijonas Kanados dolerių, iš jų nupirktas ir padovanotas Lietuvai pastatas Briuselyje. 

 

K. Čilinskas buvo vienas iš Žmogaus teisių stebėjimo instituto steigėjų ir jo valdybos pirmininkas, Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas. Taip pat buvo Jungtinio demokratinio judėjimo vienas iš steigėjų ir pirmininkų. 

 

Teisės vyriausiasis ekspertas Lietuvai pagal sutartį su Didžiosios Britanijos universitetu (University of Teesside), teisės ekspertas pagal JT vystymo programos ir LRS projektą FIURIST, LRS patvirtinto Žmogaus teisių veiksmų Lietuvos Respublikoje plano bendraautoris.

 

Mykolo Romerio universitete skaitė paskaitas teisėkūros klausimais. Yra publikavęs straipsnių ir išleidęs knygų žmogaus teisių apsaugos, teisėkūros, įstatymų leidybos klausimais. Buvo  Mykolo Romerio universiteto bibliotekos donatorius.

 

K. Čilinsko vardas siejamas su garsiaisiais teisiniais procesais. Buvo Vytauto Pociūno našlės Liudvikos Pociūnienės advokatas, siekęs, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas Generalinę prokuratūrą įpareigotų atnaujinti tyrimą dėl karininko žūties. K. Čilinskas taip pat buvo „Krekenavos agrofirmos” darbuotojos Dalios Budrevičienės atstovas.

 

Jis gynė net ir neišgalinčius susimokėti, neatsisakydavo imtis itin sudėtingų bylų. Pasisakė prieš mirties bausmę. Jo požiūriu, valstybei organizuoti žmonių žudymą – mirties bausmės vykdymą ir kankinimus – yra žiauru: tas žiaurumas, išėjęs iš valstybės į aplinkinį pasaulį, nelieka be pasekmių – sugrįžta iš pasaulio kaip atsakas valstybei naujais teroro ir žiaurumo aktais. 

 

Kaip vieną įžūliausių konstitucijos nepaisymo atvejų K. Čilinskas pateikė Seimo patvirtintą LEO LT projektą, kuriuo dalis valstybinio turto be konkurso ir viešų svarstymų buvo perduotas „Maximos“ parduotuvių tinklo savininkei VP Grupei.

 

2007 m. spalį pagal Tėvynės sąjungos sąrašą Alytaus rajone vykusiuose rinkimuose pateko į Seimą, tačiau 2008 m. kreipėsi su pareiškimu į TS Tarybą, kurios nutarimu balandžio mėnesį buvo įrašytas TS kandidatu į Seimą vienmandatėje Dzūkijos apygardoje ir prašė jo kandidatūrą išbraukti. K. Čilinskas teigė, kad dirbdamas Seime patyrė, jog suderinti teisę su politinėmis partijų pozicijomis Seime buvo sunku, taip pat pažymėjo, kad kai kurie Seimo nariai, priimdami sprendimus, atstovauja stambiam kapitalui, toleruoja veidmainystę ir korupciją, nesąžiningai susidoroja su konkurentais.

 

Apdovanojimai, įvertinimai:

 

* Norvegijos Karališkojo Nuopelnų Ordino (Den Kongelige Norske Fortjenstorden) Komandoro su žvaigžde laipsnis, įteiktas 1998 m. rugsėjo 4 d., LR Prezidentūroje, Jo Didenybės Norvegijos Karaliaus Haraldo V ir Jos Didenybės Karalienės Sonjos vizito metu.

 

*Baltimorės (JAV) miesto Garbės piliečio vardas, suteiktas Baltimorės miesto mero Kurt L. Schmoke, 1991 m. balandžio 29 d.

 

*Atminimo ženklas už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga, įteiktas LR Prezidento Valdo Adamkaus, 2002 m. lapkričio 23 d.
Atminimo ženklas VRM 80-mečio proga už nuopelnus stiprinant teisėtvarką, įteiktas tuometinio vidaus reikalų ministro Stasio Šedbaro, 1998 m. lapkričio 9 d. 

 

Leidiniai:

1. Danutė Jočienė, Kęstutis Čilinskas. Žmogaus teisių apsaugos problemos tarptautinėje ir Lietuvos Respublikos teisėje. Vilnius, 2004 m.
2. Danutė Jočienė, Kęstutis Čilinskas. Žmogaus teisių apsaugos problemos tarptautinėje ir Lietuvos Respublikos teisėje (antrasis atnaujintas ir papildytas leidimas). Vilnius, 2005 m.

Nuorodos:
1.     www.bernardinai.lt „K. Čilinskas prašo išbraukti jį iš TS kandidatų Dzūkijos apygardoje“ 2008-05-30
2.     www.bernardinai.lt „K. Čilinskas įregistravo alternatyvą siūlomoms Atominės elektrinės įstatymo pataisoms“ 2008-01-24
3.     www.lrt.lt „Nacionalinio investuotojo kūrimo nestabdo“ 2008-01-29
4.     www.delfi.lt „K. Čilinskas: viskas perkama ir parduodama iki paskutinio garbės lašo“ 2008-09-16
5.    https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/liuto-kailis-politiku-rankose-n240999
6.    https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/lietuvoje-ruosiama-antra-byla-rusijai-del-kompensaciju-n121153
7.    https://www.tv3.lt/naujiena/kronika/los-anzelo-teismas-patvirtino-mirties-bausme-vilnieciui-n57016