PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

 

Jiezno apylinkėse 1944-1953 m. nukautų, žuvusių, nužudytų Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės, Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Kunigaikščio Margio grupės partizanų, Jiezno NKVD-MGB pastate nukankintų partizanų ryšininkų, rėmėjų kūnus niekindavo Jiezno mstl. gatvėje, vėliau pakasdavo Jiezno ūkininko Benjamino Kušelevičiaus, vad. Bijomino darže, prie dab. gaisrinės pastato ir vandentiekio bokšto. 1945-01-30 Danilevičių, Šeškų ir namuose, Alšininkų k., Stakliškių vlsč., enkavėdistams apsupus apsistojusius partizanus, kautynėse žuvo Geležinio Vilko rinktinės Vinco Rūko-Aro būrio partizanai (šiuose namuose atėję liko tiktai sužeistieji kautynėse Nibrių k., kiti būrio partizanai išėjo į už 1 km esančią Zmejauskų sodybą): Juozas Bajoras-Žaibas, g. 1924 m. gyv. Beniukų k., Stakliškių vlsč. Beržo dalinio partizanas nuo 1944-09-08. Buvo sužeistas 1945-01-27 kautynėse, Nibrių k., Jiezno vlsč.; Antanas Milenka-Balandis, g. 1915 m. Nuo 1944-08-20 Pakuonio būrio partizanas, skyriaus vadas. Buvo sužeistas 1945-01-27 kautynėse, Nibrių k., Jiezno vlsč.; Jonas Palionis-Sakalas, g. 1924 m. Beniukų k., Jiezno vlsč. Buvo sužeistas 1945-01-27 kautynėse, Nibrių k., Jiezno vlsč.; Vincas Rūkas-Aras, g. 1925 m. Būdos k., Birštono vlsč. Būrio vadas. 1944 m. gruodžio mėn. išrinktas Pakuonio būrio vadu. Buvo sužeistas 1945-01-27 kautynėse, Nibrių k., Jiezno vlsč.; partizanas slapyvardžiu Kregždė; partizanas slapyvardžiu Našlaitis; partizanas slapyvardžiu Laimutis; partizanas slapyvardžiu Perkūnas; partizanas slapyvardžiu Gandras; partizanas slapyvardžiu Strazdas. Enkavėdistams apsupus Danilevičių namus, visa šeima, iškėlusi rankas, išėjo į kiemą, tačiau čekistai ar kareiviai nieko nesiaiškinę juos nušovė (pabėgo tiktai 8-ių metų vaikas). Žuvo: Juozas Danilevičius, g. 1882 m.; Marijona Danilevičienė, g. 1884 m.; Jonas Danilevičius, g. 1922 m,; Onutė Danilevičiūtė, g. 1925 m.; Adelė Danilevičiūtė, g. 1927 m.; taip pat nušautas kaimynų -sodybos savininkas, partizanų rėmėjas Pranas Šeškus-Gvazdikas, g. 1913 (1915 ?) m. Visų žuvusių partizanų ir nužudytųjų gyventojų kūnus čekistai niekino Jiezne (spėtina ?), vėliau pakasė vad. Bijomino darže (spėtina ?). Juozas Jurgaitis, g. 1908-09-09 Savilionių k., Merkinės vlsč., Alytaus aps. 1909 m. baigęs Alytaus gimnaziją studijavo VDU Technikos fakultete. 1931-02-01 tarnavo pasienio policijoje, Alytaus baro vachmistru. 1931-10-29 baigė Karo mokyklą. Suteiktas ats. jaunesn. leitenanto laipsnis. 1937-04-01 paskirtas Šiaulių baro rajono viršininku. 1937-11-23 pakeltas į leitenantus. Dirbo Jiezno vid. mokyklos direktoriumi. 1945 03 23 Jiezno stribai mokykloje jį suėmė ir Jiezno stribyne nukankino. 1945-03-28 Paverknių kautynės: Voseliūnų, Sokonių kaimų apylinkėse Jiezno vlsč., apie 90-ies partizanų būrys ginkluotas 15 kulkosvaidžių, automatais ir kitais ginklais, susikovė su NKVD daliniais. Žuvo Geležinio Vilko rinktinės Vytauto Marčiulionio-Viesulo būrio partizanai: Leonas Bieliauskas, g. 1914 m. Slabados k., Jiezno vlsč. Pasitraukė partizanauti 1945 m.; Vytautas Celiešius-Vaidotas, Alksnis, g. 1925 m., gyv. Pelekonių k., Jiezno vlsč. Partizanauti pasitraukė 1945-03-25; Vytautas Kandrotas-Kregždė, g. 1917 m. Vosiškių k., Jiezno vlsč. 1944 m. pasitraukė partizanauti; Petras Kurilavičius-Skroblas, g. 1924 m. Rūdupio k., Prienų vlsč.; Jonas Mikalauskas ?; Albinas Šiugždinis-Žaibas, (D)zingeris, g. 1924 m. Alksniakiemio k., dab. Prienų r. Žuvo kulkosvaidžio šūviais dengdamas atsitraukiančius partizanus; Kazimieras (Kostas ?) Vaikšnys-Špokas, g. 1921 m. Važatkiemio k., dab. Prienų r.; Pranas Daraškevičius-Papartis, g. 1920 m., gyv. Vilūnėlių k., Jiezno vlsč. Geležinio Vilko rinktinės J. Ogilbos-Dobilo būrio partizanas. Kovėsi Paverknių kautynėse. Besitraukdamas iš mūšio lauko, plaukdamas per Verknę, pateko į rusų pasalą ir buvo nušautas. Jo kūną daugiau kaip 6 kilometrus stribai pririšę prie arklio tempė į Jiezną, ten niekino ir pakasė; Kazimieras Ziutelis-Anglas, g. 1927 m., gyv. Pakuonio mstl. Pastaba: teigiama Anglą sužeistą partizanai nešė iš kautynių lauko, bet pakeliui mirė ir netoliese palaidotas; Aleksandras Bačinskas-Ūkininkas; nežinomas partizanas slapyvardžiu Balandis. Jonas Pempė-Lydeka, g. 1924 m. Beržynų k., Jiezno vlsč. Geležinio Vilko rinktinės partizanas. Kovėsi Alšininkų, Paverknių kautynėse. Žuvo 1945-04-22 apsuptas kareivių ir stribų Medininkų k. Niekintas Jiezne. Vincas Žuromskas-Barsukas, Nartis, g. 1922 m. Pelekonių k., Jiezno vlsč., Geležinio Vilko rinktinės partizanas. Suimtas ir Jiezno stribyne 1945-04 žiauriai nukankintas. Julius Pempė, g. 1909 m. Beržynų k., Jiezno vlsč. 1945 m. įskundus, kad namuose laiko ginklą, Jiezno stribų savo namuose žiauriai kankintas ir nušautas. Jonas Grigonis, g. 1928 m., gyv, Nemaniūnuose. Stribai 1945-04-16 suėmė ir Jiezno stribyne nukankino. Juozas Jonika, g. 1904 m. dėl partizanavusios dukros, Elenos Jonikaitės-Žibutės, suimtas ir Jiezno stribų 1945-05-10 žiauriai nukankintas. Pranas Klebauskas, g. 1926 m. Verbyliškių k., Jiezno vlsč, Alytaus aps. 1945 m. nužudytas enkavėdistų ar stribų. Laukevičius-Medžiotojas, g. (?). Geležinio Vilko rinktinės partizanas. 1945 m. nukautas, niekintas Jiezne. Antanas Malinauskas, g. 1925 m. Beniukų k., Jiezno vlsč., Alytaus aps. Geležinio Vilko rinktinės partizanas. Žuvo 1945 m. prie Vėžiongirės. Jurgis Noreika, g. 1924 m. Trečionių k., Stakliškių vlsč. Alytaus aps. Apsupus namus Jiezno stribams ir rusų kareiviams, šoko pro langą ir bėgo į mišką, bet buvo nušautas. Niekintas Jiezne. Pranas Misevičius, g. 1926 m. Kukiškių k., Jiezno vlsč. Partizanas ryšininkas (?), rėmėjas. Jiezno stribai namuose suėmė, kankino ir nušovė. Niekintas Jiezne. 1945-06-21 (1945-05-20 ? 1945-03-28 ?) Jundeliškių k., dab. Prienų r., kautynėse su enkavėdistais žuvo: Geležinio Vilko rinktinės Vytauto Marčiulionio-Viesulo būrio partizanai: Jonas Valatka-Šarūnas, g. 1927 m., gyv. Paverknių k., dab. Prienų r.; Jonas Vanagas-Erelis, g. 1910 m. Beniukų k., Jiezno vlsč.; Jonas Zablackas-Briedis, g. 1906 m. Grikapėdžio k., Jiezno vlsč, Alytaus aps. Būrio vadas, kulkosvaidininkas. Tą dieną nušautas Kazys Mockevičius, g. 1900 m. Kukiškių k., gyv. Jundeliškių (?) k., Jiezno vlsč. Į Mockevičių namus įsiveržęs Jiezno stribas Alfonsas Arcikauskas, reikalavo lašinių. Gavęs lašinių paltį, išsivedęs į kiemą nušovė ir šeimininką Kazį Mockevičių. Niekintas Jiezne. Petras Vėsa, g. Punios k., Butrimonių vlsč, Alytaus aps. Žuvo 1945 m. Adolfas Šklerevičius-Juodvarnis, Kova, g. 1907 m. dirbo Jiezne policijos viršininku. 1944 m. su kitais šauliais pasitraukė partizanauti. Vadovavo partizanų būriui. Žuvo 1945-08-10 kaudamasis su enkavėdistais Sokonių k., Jiezno vlsč. 1945-11-17 netoli partizanų rėmėjos V. Kondratavičiūtės vienkiemio (Vaiciulevičių sodyboje ?), Gripiškių kaime, išdavus, patekę į pasalą, kaudamiesi su Jiezno ir Stakliškių enkavėdistais bei stribais, žuvo Dainavos apygardos 6-i partizanai, iš jų žinomi: Jonas Andrulevičius-Šviesuolis, g. 1918 m. Gripiškių k., Stakliškių vlsč., Alytaus aps. Partizanauti išėjo 1944 m.; būrio vadas Alfonsas Juonys-Petras, Žaibas, Gončius, g. 1908 m. Žvirgždėnų k., Daugų vlsč.; Adolfas Šmigelskas-Putinas, Žaibas, Klajūnas, g. ?; Vincas Truncė-Dobilas, g. 1924 m. Žvirgždėnų k., Daugų vlsč. Juozas Bagdonavičius-Jovaras, g. 1924 m. Jiezno mstl., Jiezno vlsč., Alytaus aps. Geležinio Vilko rinktinės Juozo Ogilbos-Dobilo būrio vado pavaduotojas. Drąsus ir sumanus partizanas pasižymėjo Alšininkų, Paverknių ir kitose kautynėse. 1946-09-05 nužudytas prie Gojaus miško, Stakliškių k.; Juozas Ogilba-Dobilas, g. 1925 m. Jiezno mstl. Geležinio Vilko rinktinės būrio vadas. Buvęs policininkas, šaulys. 1946-08-31 nužudytas Jiezno apylinkėje; Anelė Ogilbienė, g. 1926 m. Jiezno mstl., Jiezno vlsč. J. Ogilbos-Dobilo žmona, partizanų rėmėja. Išdavikų, kartu su vyru, būdama nėščia, nužudyta 1946-08-31 Stakliškių vlsč. Visų trijų kūnai niekinti Jiezne (spėtina ?), paskiau pakasti Jiezne (spėtina ?), vad. Bijomino darže (spėtina ?). 1945-09-10 Antano Mankevičiaus sodyboje, Mikutiškių k., Alytaus vlsč., Alytaus aps., įsitvirtinusius partizanus puolė NKVD kariuomenės 220-ojo pasienio pulko 15 kareivių ir NKVD Alytaus aps. skyriaus 10 stribų. Apie valandą trukusiose kautynėse sudeginta sodyba, žuvo Dainavos apygardos Alytaus apylinkės štabo 12 partizanų (8 sudegė). Iš jų žinomi: Antanas Minkauskas-Šermukšnis, gimęs ir gyvenęs Vaisodžių k., dab. Alytaus r.; Mykolas Plenta-Plaktukas, g. Praniūnų k., dab. Alytaus r.. Skyriaus vadas; nežinomas partizanas slapyvardžiu Bosas; nežinomas partizanas slapyvardžiu Žaibas. Žuvo sodybos savininkas, partizanų rėmėjas Antanas Mankevičius, g. 1887 m., gyv. Mikutiškių k. Jurgis Baranauskas, g. 1923 m. Paverknių k., Birštono vlsč., Alytaus aps. Pasitraukė partizanauti 1944 m. Jiezno enkavėdistų ir stribų 1945 m. suimtas ir nukankintas. Jonas Barnauskas g. 1917 m. Paverknių k., Birštono vlsč., Alytaus aps. Jiezno čekistai jį 1945 m. suėmė netoli gimtosios sodybos, kankino ir nušovė. Broliai pakasti Bijomino darže. Pranas Paulauskas-Šarūnas, Perkūnas, g. 1916 m., gyv. Butrimonių mstl. Šaulys. Lietuvos kariuomenėje tarnavo aviacijos techninėje tarnyboje. Baigė tarnauti mokomosios kuopos puskarininkiu. Dirbo pasienio sargybos viršininku. 1941-1943 m. dirbo Butrimonių viršaičiu. Pasitraukė partizanauti. Nuo 1944 m. pabaigos vadovavo partizanų būriui. 1945-05-12 prisidėjo prie Dzūkų rinktinės sukūrimo, vadovavo Kunigaikščio Margio grupei. Žuvo 1945-08-11 (?) prie Vėžionių k., prie Vėžiongirės, Jiezno vlsč. spėtina, pakastas Jiezne. Zigmas Raulinavičius, gyv. ? Stribų nušautas 1945 m. pas Rėklaitį, Jundeliškių k., Birštono vlsč. Alfonsas Zavistanavičius, g. 1927 m. Darsūniškio mstl., Kruonio vlsč., Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės 3-io bataliono partizanas. Žuvo 1946-12-11 Užgirėlio k., Jiezno vlsč. 1947 m. Kašonių k. Jiezno vlsč., patekę į stribų Šerių pasalą, kurie pasislėpę laukė krūmuose, o partizanams priartėjus, metė į juos granatą, žuvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanai: Juozas Barauskas-Šiaurys, g. 1928 m. Vaisodžių k., Alytaus vlsč., Alytaus aps. Kovėsi 1945-03-25 Paverknių kautynėse; Pranas Karalius-Vėjas, g. 1923 m. Bagrėnų k., Prienų vlsč. Petras Dzidolikas-Bijūnas, g. 1921 m., Trumpalaiškio k., Punsko vlsč, Seinų vlsč. Geležinio Vilko rinktinės Juozo Ogilbo-Dobilo būrio partizanas. Kovęsis Alšininkų , Gojaus kautynėse. Žuvo 1945 m.: pagal B. Vinskienės surinktus atsiminimus, P. Dzidolikas-Bijūnas ilsėjosi Padriežiškių k., pas vieną gyventoją. Šeimininkė, spėtina, užverbuota, į gėrimą pribėrė migdomųjų nuodų, ir nuėjusi į Jiezną pranešė stribams. Jiezno stribai partizaną Bijūną išsivežė ir Jiezne nukankino. Jonas Čiupus-Ėglius, g. 1927 m., gyv. Būdų k., Jiezno vlsč. Dzūkų rinktinės partizanas. Žuvo 1948 m. kautynėse Rėklaičio sodyboje, Jundeliškių k. 1949-12-20 Julijunavos k., Jiezno vlsč., susikovę su persekiojusiais sovietų kareiviais žuvo Geležinio Vilko rinktinės I būrio partizanai: Jonas Valatka-Kardas, g. 1926 m. Voseliūnų k., Jiezno vlsč. Dirbo Kisieliškių apylinkės sekretoriumi. 1946 m. pavasarį pasitraukė partizanauti į Geležinio Vilko rinktinę. 1947 m. paskirtas I būrio vadu; nežinomas partizanas, slapyvardžiu Aras ir nežinomas vokiečių tautybės karys-partizanas. 1949-03-08 Paverknių k., Birštono vlsč, išdavus, bunkeryje, kaudamiesi su apsupusiais priešais. žuvo Kunigaikščio Margio tėvūnijos J. Beinaravičiaus-Vėjo būrio partizanai: Juozas Beinaravičius-Gintaras, g. 1928 m. Panemunės k., Nemaniūnų vlsč., Alytaus aps.; Vladas Vancevičius-Svajūnas, g. 1931 m. Lingėniškių k., Jiezno vlsč. 1950-03-15, Jaruševičių sodyboje, Vėžionių k., Jiezno vlsč., kaudamiesi su apsupusiais Butrimonių stribais ir rusų kareiviais, žuvo Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos partizanai: Vacius Jonika-Dainius, g. 1927 m., gyv. Plasapnykų k., Butrimonių vlsč.; Pranas Sadauskas-Perkūnas, g. 1926 m. Tauliukų k., Birštono valsčiuje, Alytaus aps. Partizanauti pasitraukė 1948 m., išbėgęs stribams atvažiavus tremti į Sibirą Sadauskų šeimos. 1951-01-16 Bronės Žeimienės sodyboje, Vėžionių k., kaudamiesi su čekistais žuvo Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos partizanai: Adomas Bartusevičius-Narsuolis, g. 1927 m. Panemunės dvare, Birštono vlsč., Alytaus aps. Kovėsi daugelyje mūšių; Vytautas Gervickas-Švyturys, Drugelis, g. ir gyv. Plasapnykų k., Butrimonių vlsč. 1951-02-15 ūkininkų Talačkų sodyboje, Jaunonių k., Stakliškių vlsč., Jiezno r., emgėbistai aptiko LLKS štabo vadavietę. Kautynėse žuvo Dainavos apygardos 3 partizanai: Konstantas (Kostas) Baliukevičius-Tylius, Rainys, g. 1926-09-02 Alytuje. Baigė Alytaus gimanziją. Studijavo KU Mechanikos fakultete. 1948 m. tapo partizanų ryšininku. Partizanavo nuo 1949 m. balandžio mėn. Pietų Lietuvos (Nemuno) sr. partizanų srities štabo Visuomeninės dalies viršininkas, LLKS gynybos pajėgų štabo pareigūnas. Nuo 1949-05-26 - Pietų Lietuvos srities vado A. Ramanausko-Vanago adjutantas. 1949-09-22 - 1950-08 srities Visuomeninės dalies, nuo 1950-09 štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas, taip pat LLKS ginkluotųjų pajėgų vado padėjėjas visuomeniniams reikalams Nuo 1950 LLKS gynybos pajėgų štabo narys. Leido laikraštį „Partizanas“. 1949-12-24 apdovanotas 3-iojo laipsnio (su kardais) Laisvės kovos kryžiumi; Urbonas Dailidė-Tauras, g. 1921 m. Pervazninkų k., Kidulių vlsč., Šakių aps. Mokėsi ir dirbo Jurbarko gimnazijoje. Žalgirio rinktinės partizanas nuo 1945 m., kitais duomenimis partizanauti pradėjo 1946-11-09 Žalgirio rinktinėje. 1949 m. lydėjo partizanų vadus Adolfą Ramanauską-Vanagą ir Aleksandrą Grybiną-Faustą į visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą. LLKS štabo narys: nuo 1950 m. sausio pabaigos iki žūties ėjo LLKS Gynybos pajėgų štabo (toliau - GPŠ) ūkio skyriaus viršininko, pagalbinio pareigūno ryšių ir aprūpinimo reikalams, GPŠ žvalgybos organizacinio poskyrio viršininko pareigas. Už žygį į Žemaitiją 1948-12-19 - 1949-03-15 apdovanotas partizanų 2-o laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. Po žūties, 1950-02-30 suteiktas partizanų viršilos laipsnis. 1951-02-16 pakeltas į partizanų jaunesn. leitenantus. 2000-01-30 suteiktas majoro laipsnis; Motiejus Jaruševičius-Lakštingala, g. 1921 m. Plasapnykų k., Butrimonių vlsč. Partizanavo nuo 1944 m., partizanų būrio vadas. 1947 m. - Dzūkų rinktinės štabo ūkio skyriaus viršininkas. 1947 m. Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Kunigaikščio Margio grupės I rajono vadas. Nuo 1949-07-15 - Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos vadas. A. Ramanausko-Vanago adjutantas, nuo 1949-10-01 Pietų Lietuvos srities vadovybės pagalbininkas (reikalų patikėtinis), Vyriausiosios ginkluotųjų pajėgų vadovybės štabo apsaugos būrio vadas. 1949-12-24 apdovanotas 2-ojo ir 3-iojo laipsnio (su kardais) Laisvės kovos kryžiumi; partizanų ryšininkė Marija (Marytė) Talačkaitė-Genovaitė, g. 1917 m., gyv. Jaunonių k. Visi žuvusieji nuvežti atpažinimui į Jiezną, niekinti turgaus aikštėje, paskiau pakasti Bijomino darže. 1951-05-23 Punios šile, Alytaus r., partizanus puolė MGB Alytaus, Prienų ir Jiezno skyrių ir stribų daliniai. Žuvo 4 Dzūkų rinktinės partizanai: Vytautas Ražanskas-Bičiulis; Romas Sadauskas-Ramunis. g. 1918 m. Tauliukų k., Birštono vlsč. Margio tėvūnijos vadas; Vincas Valiūnas-Savanoris. Dzūkų rinktinės štabo narys. 1952-04-04 Dubių k. apylinkėse, Alytaus r., vežimu važiavę 3 partizanai susidūrė su 12 stribų grupe. Kautynėse žuvo Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos partizanai: Jonas Beinaravičius-Vėjas, g. 1927 m. Panemunės k., Nemaniūnų vlsč., Alytaus aps. Mokėsi Prienų gimnazijoje. 1947 m. iš gimnazijos, kartu broliu Juozu pasitraukė partizanauti. Buvo Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Kunigaikščio Margio grupės vadas, Margio tėvūnijos Vėjo būrio vadas. Dzūkų rinktinės vado pavaduotojas, nuo 1951 m. pradžios - Margio tėvūnijos vadas. Jis 1999-04-27 pripažintas kariu savanoriu. Jam 1999-05-17 suteiktas kapitono laipsnis; Antanas Klinavičius-Gylys, Gaidys (?), 1922 m. Kadikų k., Jiezno vlsč.; Pranas Kupčiūnas-Genys, g. Panemunininkų k., Alytaus vlsč. Pranciškus Budra-Nendrė, g. 1930 m., gyv. Vėžionių k., Jiezno vlsč. 1948 m. pasitraukė partizanauti. Dzūkų rinktinės Kunigaikščio Margio tėvūnijos Motiejaus Jaruševičiaus-Lakštingalos būrio partizanas. Sėkmingai kovėsi daugelyje kautynių. Jiezno stribai sužinoję, kad Bernatonių namuose ne pirmą kartą lankosi partizanas Nendrė, Bernatonį suėmė, davė šautuvą, kad kitą sykį partizaną nušautų, kitaip jį ištrems į Sibirą. Bernatonis partizaną P. Budrą-Nendrę 1952-09-29 nušovė. Vėliau, nusipirkęs Kaune namą, teigiama, gavus iš čekistų pinigų, ten ir gyveno. Dėl tokios išdavystės Bernatonį pasmerkė visi jo giminės, kaimynai. Partizanas Nendrė niekintas ir pakastas Jiezne. 1953-01-26 Juozo Rutkausko namuose, Stakliškių I k., Stakliškių vlsč., bunkeryje, išduoti, apsupti MGB kariuomenės vidaus apsaugos 8-ojo būrio kareivių, kaudamiesi žuvo Dainavos apygardos |Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos Vytauto Grigoravičiaus-Ėglio būrio partizanai: Stepas Skindaras-Garsas, g. 1929 m. Tervydų k., Stakliškių vlsč. 1947 m. pašauktas tarnauti į okupacinę sovietų kariuomenę. Iš jos pabėgęs su ginklu pasitraukė partizanauti į Vytauto Grigaravičiaus-Ėgliaus būrį. Kitais duomenimis, partizanavo nuo 1950 m.; Vincas Staselis-Šermukšnis, g. 1929 m. Papšių k., Debeikių vlsč. Partizanavo nuo 1950 m. 1953-02-04 partizanų rėmėjo Jono Kupčiūno sodyboje, Jiezno kolonijų kaime, Prienų r., įrengtoje slėptuvėje-bunkeryje, išduoti, kaudamiesi su MGB Jiezno skyriaus čekistais ir stribais žuvo (sudegė) Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos partizanai (partizanai ilsėjosi po 1953-02-03 kautynių Pievagalių k., netoli Punios): Dzūkų rinktinės štabo narys ir Margio tėvūnijos vadas Jonas Česnulevičius-Sakalas, g. 1928 m. gyv. Stanevos k., Punios vlsč., Alytaus aps.; Kostas Bartusevičius-Žilvitis, g. 1931 m. Pelesiškių k., Jiezno vlsč., Alytaus aps. Partizanauti pasitraukė 1945 m. Būrio vadas; Vytautas Smalskus-Ąžuolas, g. 1930 m. Pieštuvėnų k., Stakliškių vlsč., Alytaus aps. Nuo 19502 m. - Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Skroblo būrio partizanas. Jonas Bajoras-Senis, g. 1901 m. Beniukų ? k., Jiezno vlsč. Dainavos apygardos, Margio rinktinės partizanas. Žuvo 1953 m. apsuptas prie savo tėviškės. Kūnas niekintas Jiezne, vėliau pakastas Bijomino darže; 1951-04-08 Daktariškių miške, Darsūniškio k., dab. Kruonio sen., Kaišiadorių r. sav., išdavus buvusio kovo draugo Povo, apsupus MGB, sunaikinę dokumentus nusišovė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Gedimino tėvūnijos partizanai, tėvas ir sūnus: Motiejus Šiugždinis-Tėvas, Senelis, Majoras, g. 1891-11-17 Alksniakiemio k., Prienų vlsč. Pasitraukė partizanauti 1950 m. pradžioje; Justinas Šiugždinis-Žvirblis, Šperlingas, g. 1924 m. Alksniakiemio k., Prienų vlsč. Nuo 1945 partizanas. Iki 1947 m. vasaros partizanavo atskirame Prienų vlsč. būryje. 1948-06-12 paskirtas Tauro Apygardos Geležinio Vilko rinktinės būrio vadu. Nuo 1950 m. birželio - Gedimino tėvūnijos grandies vadas. 1953-04-16 Žydiškių k., netoli Bronės Černiauskaitės namo į MVD Jiezno skyriaus grupės pasalą papuolę žuvo Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos partizanai broliai: Antanas Grigaravičius-Spartuolis, g. 1932 (?) m., ir gyv. Kaukinės k., Beižionių vlsč.; Vytautas Grigaravičius-Ėglius, g. 1923 m. Benjamino Kušelevičiaus, vad. Bijomino darže, partizanų užkasimo vietoje ir kapuose 1989 m. prieš Vasario 16-os šventę Jiezno sąjūdininkai pastatė kryžių. Stribai pasamdė porą vyrų ir jie kryžių nulaužė, sutrypė žvakes, gėles. 1991 m. pastatytas akmenų mūro piramidės formos paminklas. Jo papėdėje ir dviejose mūro sienelėse esančiose granito plokštėse iškaltos čia pakastųjų ir kitų partizanų vardai, pavardės.